- špėtnybė
- ךpėtnýbė sf. (1) 1. kas bjaurus, šlykštus, bjaurybė: Tokios špėtnýbės da niekur nemačiau Tršk. 2. scom. nenaudėlis, bjaurybė: Špėtnýbės – mat katės išsimanė gryčioj prie leženkos telžt Pc. Tai špėtnybė [alus] – dar možnėjo daugiau užpilt Rz.
Dictionary of the Lithuanian Language.